2 Kronikų knyga, 7 sk.

4 Karalius ir visa tauta aukojo aukas Viešpaties akivaizdoje. En Lbd JBIB McGee mp3 txt Klausyti 1 Kar 8,62-63

John Vernon McGee komentaras šiai eilutei:

Šios Biblijos eilutės susilaukia didelės skeptikų kritikos. Jiems užkliūva trys dalykai: (1) kritikai tai vadina ekstravagancija; (2) jie tvirtina, kad paprasčiausiai būtų buvę neįmanoma tiek aukų atnašauti ant vieno aukuro; (3) jie sako, kad nebuvo reikalo išskersti tiek gyvulių. Esu tikras, kad gyvūnų apsaugos tarnybai tai tikrai nepatiktų.

Dabar aptarkime šiuos tris ginčytinus aspektus Biblijos kontekste. Į viską turime žiūrėti Dievo žodžio šviesoje. Visų pirma, nors šventykla yra skaityto epizodo centre, nemanau, kad visi šie gyvuliai buvo atnašauti ant vieno aukuro. Šia ypatinga proga šventyklos teritorijoje tikriausiai buvo pristatyta daug aukurų. Tai leido izraelitams paaukoti tokią daugybę gyvulių.

Gerai, bet kam toks eikvojimas? Tam, kad kiekviena sritis galėtų atnašauti savo auką. Panašiai buvo Izraelio išėjimo iš Egipto išvakarėse, kai kiekvienuose namuose buvo papjautas avinėlis. Tą naktį izraelitai paskerdė tūkstančius avinėlių. Tai nebuvo nereikalingas eikvojimas dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia ir svarbiausia, tai simbolizavo Viešpaties Jėzaus Kristaus auką. Simonas Petras sakė, kad Kristaus kraujas yra brangus. ,,Juk jūs žinote, kad esate atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsenos ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu, bet brangiuoju krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės“ (I Petro 1,18-19). Šis gausus aukojimas nebuvo didelis išlaidavimas, nes simbolizavo Kristaus darbą. Antra, gyvuliai nebuvo ,,nereikalingai eikvojami“, nes vėliau jų mėsa buvo suvalgyta. Nors deginamąsias aukas prarijo ugnis, kitos atnašos – pavyzdžiui, bendravimo – buvo suvalgytos. Taigi šventyklos pašventinimas buvo ne tik šventė, bet ir puota.

Neiškraipykime Biblijos tiesų.

Kai kurie žmonės nuolat niurzga dėl to, kad Viešpačiui skiriama per daug pinigų. Keisčiausia, kad tokia kritika pasigirsta net iš krikščionių lūpų. Pažinojau vieną ponią, kuri labai domėjosi Biblijos studijomis; net rengė jas savo namuose. Kartą mūsų bažnyčioje apsilankė vienas Biblijos mokytojas. Jis patiko žmonėms, tad jie jam dosniai paaukojo. Tas vyras svečiavosi pas mus maždaug dešimt dienų, ir bažnyčia paaukojo jam 50 000 dolerių, papildomai apmokėdama visas jo asmenines išlaidas. Minėtajai poniai atrodė, kad tai kvaila – nereikalingas pinigų švaistymas. Dar ši ponia buvo didelė muzikos gerbėja. Ji priklausė muzikiniam komitetui, kuris nusprendė atsivežti į miestą operos dainininką. Šis padainavo vieną vakarą, ir komitetas sumokėjo jam 200 000 dolerių. Poniai atrodė, kad taip ir turi būti. Įdomu, jog tai, kas išleidžiama Viešpačiui, vadinama eikvojimu, o dėl to, kas išleidžiama pasaulio reikalams, nekyla jokių nesusipratimų.

Tų, kurie mano, jog izraelitai paaukojo per daug gyvulių, norėčiau paklausti, kiek jų per dieną paskerdžiama mūsų šalyje. Mūsų šalies skerdyklose papjaunama tūkstančiai gyvulių – niekas dėl to neprotestuoja ir net nereiškia nepasitenkinimo. Juk visa tai daroma tam, kad mes būtume pasotinti. Tačiau jei kas daroma Dievo garbei, iš karto atsiranda priešininkų. Nežinau kaip jūs, bet aš šiuo atveju palaikau Saliamoną. Manau, kad jis elgėsi teisingai, mat aukos simbolizavo Viešpatį Jėzų Kristų, praliejusį savo brangų kraują už mane.

Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu